Lietuvių moderniosios kultūros kūrėjų iniciatyva už visuomenės suaukotas lėšas ant Tauro kalno nupirktas sklypas Tautos namų statybai. Remiantis 1926 metų tiksliu sklypo planu, jis buvo rytinėje kalno dalyje. Istorinėse nuotraukose matome būtent šioje vietoje stovinčius Lietuvių mokslo draugijos narius. Profsąjungų kultūros rūmai sovietų buvo pastatyti kitoje vietoje – ant nukasto kalno viršūnės ir sunaikinant dalį evangelikų kapinių. Statyti naujus, modernius Tautos namus buvusio sovietinio monstro vietoje ir užimant dalį buvusių kapinių teritorijos mus atrodo nepriimtina. Mes siūlome kurti pastatą kaip jungtį tarp istorinio sklypo ant kalno ir miesto centrinės dalies kalno papėdėje. Tauro kalno parkas natūraliai susilieja su buv. Evengelikų – liuteronų kapinių žaliuoju masyvu , o pastatas integruojamas į reljefą ir jį paryškina. Istorinio sklypo vietą ženklina Tautos namų edukacinei ir parodų veiklai skirtas ženkliškas tūris. Toks pastato komponavimas sudaro galimybę koncertų salės lankytojams lengvai pasiekti įėjimus atvykus ir viešuoju transportu taip pat neįgaliųjų patekimui ant kalno viršaus nereikia atskiro keltuvo – jie pakiltų pastate esančiu liftu ir išeitų ant apžvalgos terasos, esančios kalno viršaus lygyje. Kalno viršuje atkuriamas suardytas natūralus reljefas ir jis tampa demokratiška apžvalgos aikšte skirta visiems žmonėms o ne tik koncertų salės lankytojams. Landmarkas yra žalias kalnas, o ne pastatas.