Visuomeninių nekomercinių objektų konkursai tokiose teritorijose reti – sunku atsispirti. Ši Vilniaus vieta ypatinga – greta esanti Nacionalinė dailės galerija yra tiek kultūrinė, tiek architektūrinė dešiniojo Neries kranto dominantė, tad MMC svarbu surasti savąjį veidą, ne konkuruojant su NDG, o išlaikant pagarbų santykį. Sklype buvusi sena sodyba inspiravo idėją – MMC galėtų tapti modernaus meno sodyba. Pagrindinė lauko viešoji erdvė formuojama išvalius ir tinkamai sutvarkius dabartinį ant kalnelio esantį sodą, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į upę ir miestą. Sodas įsilieja į vidaus erdvę, o vyraujančius pietvakarių vėjus užstojantis muziejaus tūris jį paverčia jaukiu edukaciniu kampeliu. Kūrybinių dirtuvių studija mandagiai atsiriboja nuo tiesioginės NDG įtakos. Dviaukštė stilobatinė dalis fiksuoja Upės g. perimetrą ir jos sankirtą su numatoma skersine gatve. Ant šlaito ir stilobato išrikiuoti trys taisyklingi ažūriniai kubeliai kuria ištrupėjusio pastato siluetą.