Dabartinis tiltas pastatytas 1952 metais vietoje karo metu sugriauto Žaliojo tilto. Viešojoje erdvėje netyla diskusija – palikti skulptūras kaip skausmingos istorijos ženklus ar jas nukelti. Nukėlimo šalininkai pabrėžia skulptūrų skleidžiamą ideologinį turinį, o saugojimo šalininkai akcentuoja skulptūrų ir tilto kaip vientiso architektūrinio objekto meninę vertę. Kaip neutralizuoti skulptūrų ideologinį patosą, išsaugoti meninį tilto architektūros vientisumą ir sukurti naują pridedamąją vertę? Kol daugiausia diskutuojama apie skulptūrų palikimą arba nugriovimą, „Skulptūrų redukcija“ atveria galimybę į jas pažvelgti kitu kampu. Plieninė ažūrinė konstrukcija nesiliečia prie skulptūrų, ji pastatoma ant akmeninių pjedestalų. Konstrukcija skulptūroms suteikia muziejinio eksponato vertę ir yra aliuzija į konteinerį – tarsi paruošta išvežti. Tokiu būdu sovietinę ideologiją liudijančios skulptūros taptų vienu iš Vilniaus, kaip miesto-muziejaus, artefaktu. Projektą buvo planuota įrengti festivalio „Vilnius Street Art“ metu ir eksponuoti 3 mėnesius. Tačiau miesto savivaldybės prašymu projekto įgyvendinimas atidėtas „ramesniems laikams“.