Užstatymo idėja neatsiejamai gimė dėl sklypo lokacijos prie upės. Dauguma Žemosios Fredos teritorijos užstatyta gamybiniais pastatais, orientuotais ilgesniąja kraštine lygiagrečiai upei. Toks užstatymo būdas atkerta sklypą nuo krantinių, tarsi užblokuoja patekimus prie pakrančių. Todėl Kuriamu nauju užstatymu visas jungtis – tiek funkcines, tiek vizualines, – stengėmės atverti į Nemuną. Nemunas ir jo žalioji krantinė, su natūraliai susiformavusiais ir kaskart kintančiais iškyšuliais, vingiuotu siluetu, traktuojama kaip didžiulė teritorijos vertybė. Savo natūralumu ji tarsi atsvara kitai - priešais esančiai įtvirtintai krantinei. Komplekso tūris skaidomas į 4 korpusus, nukreiptus upės link. Tūris turi aliuziją į laivą. Pasvirę priekiniai fasadai, tarsi laivai, iriasi į priekį. Nors sklypas patenka į didelį (iki 100 m) aukštingumą leidžiančią zoną, šioje vietoje formuojame ramų, 18.4 m linijos neviršijantį užstatymą, kurio siluetas kinta dėl formuojamo stogų nuolydžio. Tūriai žemėja upės link.